People are like Oreos. The good stuff is on the inside.
– Unknown
Na, kas gi nemėgsta oreo sausainių? O įsivaizduokit, jeigu tokių sausainių galėtumėt išsikepti namuose. Kada tik norit! 🙂 Aišku, norint jų išsikepti, yra ką nuveikti, bet rezultatas, patikėkit, atperka visas pastangas 🙂
Šie maži, mieli pyragiukai-triufeliukai ant pagaliukų gimė tik mano gimtadieninio torto „Juodasis miškas“ dėka 🙂 Man kažkodėl nesigauna lygių biskvitų tortams iškepti. Jie visuomet gaunasi su dideliais „pilvais“, kuriuos vėliau nupjauti reikia. Ne išimtis buvo ir paskutinis torto gaminiminas. O tuos nupjautus pilvus ar kupras (nežinau, kaip čia gražiau pavadinus) reikia kažkur padėt, neišmesi gi. Taip ir gimė mintis dar vieną šventę namiškiams padaryti – šokoladinius cakepops’us 🙂
Oi, žinokit… Pasirodo yra nemažai reikalų su ta meduolinio namelio statyba 🙂 Net vyrui savo sakiau, kad galvoje vaizdas buvo visai kitoks, nei gavosi realybėje 🙂
Bet gavosi kaip gavosi. Kad ir kaip bebūtų, tai dar tik pirmas mano statytas namelis, o visi žino, kaip su tais pirmais blynais būna 😉
Šiandien jaučiausi taip, lyg iki Kalėdų būtų likę tik pora dienų: nuo ryto skamba mano kalėdinis grojaraštis (kuriuo dalinuosi ir su Jumis), ant stalo dega žvakės, o iš orkaitės sklinda nepakartojamas imbierinių sausainių kvapas… Sakykit Jūs ką norit, bet šis laikotarpis tikrai stebuklingas… 🙂
Be to, noriu pasigirti, kad šiais metais jau ir aš prisijungsiu prie Viktorijos (Receptų medis) organizuojamos iniciatyvos Kalėdų senelis slapukas. Kas nežino, tiems paaiškinsiu. Viktorija sutartą dieną atsitiktinai išrinks kitą dalyvę (būtinai maisto tinklaraštininkę, rašančią lietuvių kalba), kuriai turėsiu paruošti ir išsiųsti kalėdinę dovanėlę. Kai dar neturėjau savo tinklaraščio, vis paskaitinėdavau ir galvodavau, kaip turėtų būti smagu gauti kalėdinį siurprizą nuo, galbūt, tavo labai skaitomos ir mylimos tinklaraštininkės… O patikėkit, man abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek lietuviškų maisto tinklaraščių nuolat skaitau 😀
Taigi, dar šiais metais, tikiuosi, pasidalinti su Jumis savo įspūdžiais 😉
Šių triufelių skonį prisimenu iš vaikystės. Mama juos dažnai kepdavo. Ir dabar, man jau suaugus, karts nuo karto galvoje jie vis pasivaidendavo. Tačiau receptas pas mamą kažkur pasimetė ir triufeliai vis taip ir likdavo vaikystėje.
Artėjant mūsų Gabijos krikštynoms rimtai ėmiausi šių triufelių recepto paieškų. Ir, greičiausiai su aukštesnių jėgų pagalba, pavyko rasti! 🙂 Nors prieš tai visi bandymai buvo nesėkmingi.
Taigi dalinuosi puikiai pavykusių, keptų ir, mano galva, TIKRŲ triufelių receptu 😉
