Tie, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kaip esu apsėsta Niujorku 🙂 Prieš beveik penkis metus jame lankiausi ir nuo to laiko šis miestas tapo mano svajonių miestu. Ne, negyventi aš ten norėčiau, o tik turistiniais tikslais lankytis (vėl, ir vėl, ir vėl 🙂 ). Norint ten gyventi, reikia būti susitaikius su mintimi, jog visą laiką teks bėgti, skubėti, kad suspėtum su nežmonišku šio miesto ritmu. O aš tokia nesu. Aš kaip tas katinas, kuris eina kur nori, daro ką nori ir kada nori. Man geriau sau ramiai namučiuose prie puodų patrepsėti 🙂
Bet greičiausiai net naktį iš miegų prižadinta ir paklausta, kur svajoju nuvykti, aš staigiai surikčiau „Niujorkas!“ 😀 Nes ten taip gražu, taip įdomu… Visą tą laiką, kol svečiavomės ten, jaučiausi kaip filme. Dauguma praeivių iš tikrųjų galėtų būti įvairiausių filmų personažais. Vienas, žiūrėk, prie pėsčiųjų perėjos saviraiška užsiiminėja – kažkokį keistą performansą atlieka. Tada grupelė įtartinų tipelių, kurie puikiaisiai tiktų seriale „CSI Niujorkas“ filmuotis. Ir net policijos pareigūnų susirinkimas prie spurgų parduotuvėlės 🙂
