Savaitgalis su pica ir suvožtiniais

Nors man, galima sakyti, kiekviena diena kaip penktadienis ar šeštadienis, kadangi nei anksti keltis, nei kažkur skubėti dažniausiai reikia. Tačiau. Savaitgalis yra ir man savaitgalis. Labai labai laukiamas, nes tada visa šeima būna kartu namie, tada visi dūkstame lauke, žaidžiame įvairiausius žaidimus, o užmigdę mažiausiąją jaukiai vakarojam prie taurės vyno.

Praėjusį savaitgalį nusprendžiau mūsų skrandžius palepinti namuose gamintu, taip vadinamu, greitu maistu. Šiaip tai, jei visa tai gamini pats, tai nelabai jis greitas gaunasi 🙂 bet užtai gal ne toks nesveikas, kaip užkandinėse. Nes juk žinai, ko ir kiek dedi. Net truputį gėda prisipažinti, kad picą nuo pradžios iki galo namuose pirmą kartą dariau. Vis nerimaudavau, kad pagrindą gali nepavykti iškepti. Bet, pasirodo, veltui! 🙂 Tiesa, galbūt pagelbėjo specialiai picoms kepti skirti miltai, o gal atiduota didelė meilė minkomai tešlai. Nežinau. Bet buvo skanu, labai skanu. Valgiau, pirštus laižiau ir vis kartojau „kaip skanu! kaip skanu!“ 🙂 Žodžiu, jeigu yra tokių dvejojančių kaip aš, tai galiu nuraminti, čia tikrai ne raketų mokslas 😉

 

Namie kepta pica su pievagrybiais ir saliamiu. Padas pagal Beatą iš Beatos virtuvė

 

Picos pagrindui:

  • 250 g miltų (kaip minėjau, naudojau specialius, skirtus picai);
  • 0,5 a.š. sausų mielių;
  • 1 a.š. druskos;
  • 1 v.š. alyvuogių aliejaus;
  • ~140 ml vandens.

Padažui:

  • 200 g (0,5 sk.) savo sultyse konservuotų luptų pomidorų;
  • žiupsnelio druskos;
  • 1 v.š. alyvuogių aliejaus;
  • šiek tiek raudonėlių;
  • šiek tiek bazilikų.

 

Namie kepta pica su pievagrybiais ir saliamiu. Padas pagal Beatą iš Beatos virtuvė

 

Dubenyje sumaišiau mieles su aliejumi ir vandeniu. Miltus patariama persijoti, bet manieji atrodė jau kaip išsijoti, tad papildomai nevargau. Taigi į miltus įbėriau druskos ir po truputį pradėjau maišyti su vandeniu. O tada beliko darbuotis rankomis. Labai rūpestingai šį darbą atlikau. Jeigu tešla per daug limpa prie rankų arba per sausa, tai ne nusikaltimas ingredientų įdėti dar. Bet man to neprireikė.

Išminkytą ir rankomis išmylėtą tešlą palikau kambario temperatūroje dviems valandoms, kad mielės atliktų savo darbą. Per tą laiką tešla išsipūtė dvigubai, o aš pasiruošiau padažą, kuriuo tepiau picos pagrindą. Konservuotus luptus pomidorus ir visus kitus priedus sudėjau į dubenėlį ir susmulkinau rankiniu maisto smulkintuvu iki tyrės. Gal to nebūtų reikėję daryti, jei pomidorai būtų buvę smulkinti. Bet sunkumų tas nesukėlė. O tada atėjo metas formuoti pagrindą picai. Pasitiesiau ant stalo kepimo popieriaus, pabarsčiau jį miltais ir ėmiausi darbo. Kočėlo netraukiau, nes nenorėjau, kad prie jos liestųsi koks negyvas medinis daiktas. Lengvais rankų judesiais formavau (na, bent jau stengiausi) apskritimo formą. Nepavyko. Tada lyg ir stačiakampio formą bandžiau išgauti. Rezultatas – sunkiai nusakomos formos picos pagrindas. Bet kas ta forma, juk ne joje skonis slypi! 😀

Įjungiau orkaitę su maksimaliausia temperatūra (250°C) ir palikau joje skardą, ant kurios ruošiausi kepti picą. Mat reikėjo, kad ir ji būtų labai gerai įkaitusi. O kol orkaitė visu pajėgumu šildėsi, aš ėmiausi picos gražinimo reikalų. Ant pagrindo užtepiau padažą. Tuomet gausiai apibarsčiau parmezano sūriu. O tada vadovavausi mano mylimos Beatos (picos tešlos ir padažo autorės) patarimu „daugiau yra mažiau“. Papjausčiau tik šiek tiek pievagrybių ir saliamio. Viskas! Beliko pašauti į jau laaabai įkaitusią orkaitę ir kepti 10 minučių.

 

Namie kepta pica su pievagrybiais ir saliamiu. Padas pagal Beatą iš Beatos virtuvė

 

Taigi vieną vakarą pasimėgavę pica, kitą dieną nusprendėme duoklę duoti Jo Didenybei Burgeriui. Šioje vietoje vėl turiu prisipažinti, nesu aš didžiausia jų mėgėja. O štai mano vyras tik apie juos išgirdęs vos seiles burnoje nulaiko. Atsimenu, kaip jis stengėsi, kad ir man užgimtų meilė mėsainiams. Mums viešint Londone, specialiai vedėsi ragauti tikrų angliškų suvožtinių. Sakau jam, man viskas skanu, išskyrus tą mėsos kotletą, o juk tai esminis komponentas! Nelikau tąkart jais sužavėta. Ir visai nesusimąstėm, kad mano skonio receptorius veikė pilve besispardanti Gabija 😀

Tai va tokia buvo mano pirmoji pažintis su mėsainiu. Bet šįkart įprastą mėsos kotletą keičiau paprasčiausia vištiena. Man ši mėsa skaniausia, tinka gal ne visur, bet tikrai daug kur. Ir, kas svarbiausia, lengviau mūsų skrandžiams virškinama. Tad šiek tiek pamušiau riekelėmis supjaustytą vištos krūtinėlę (prireikė pusės), paprieskoniavau ir pakepinau iš abiejų pusių alyvuogių aliejuje. Tuomet specialiai mėsainiams skirtas bandeles pašildžiau orkaitėje. Abi bandelių vidines puses patepiau padažu (adžika + pomidorų padažas). Tuomet uždėjau vištieną, ant jos riekelę sūrio, pomidoro, salotų, marinuotų agurkų ir uždengiau bandele.

 

Namuose gaminti mėsainiai su vištiena ir amerikietiškomis bulvytėmis

 

Prie tokių gražuolių tiesiog prašyte prašosi būti patiektos bulvytės. Aš pirmiausiai jas išverdu su lupena. O tada gražiai, iš visų pusių apkepinu keptuvėje. Prieš patiekiant apibarstau amerikietiškų bulvyčių prieskoniais. Padažą joms paruošiu iš poros šaukštų majonezo ir šaukštelio garstyčių. Mmm… reikia dabar jau man seiles susirinkt, nes berašant kaupiasi 🙂

 

Namuose gaminti mėsainiai su vištiena ir amerikietiškomis bulvytėmis

 

Picos tešlos ir padažo receptą radau B.Nicholson knygoje „Beatos virtuvė: Mamų knyga“, 135 psl.

 

3 thoughts on “Savaitgalis su pica ir suvožtiniais

  1. Niekas nekomentuoja, tad pakomentuosiu aš 🙂 Labai gražiai aprašyta ir skamba tikrai skaniai. Nusprendžiau pasiūlyti greitesnį picos pagrindo ruošimo būdą. Jei norėsis greit per kelias minutes jį pasiruošti, tai reikia: miltų, alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos, žolelių (galima dėti arba nedėti, bet pamėginau, visai tinka) ir vandens. Tuomet į kombainą su kapojimo peiliu pilam miltus ir įberiam druską su žolelėm. Tada pajungiam, kad maišytų ir pamažu pilam alyvuogių aliejų, kol matosi, kad miltai šiek tiek jo jau prisigėrė. Tada maišant toliau, po truputį pilam vandenį, kol tešla atšoka nuo sienelių ir atsiranda vientisas gabalas. Ir viskas. Dedam ir formuojam padą. Aš tai darau kočėlo pagalba ir galima padaryti ploną, kaip keptą picerijoje 🙂 Siūlau, kada pamėginti. Normų produktų negaliu tiksliai pasakyti, nes kai bandžiau daryti pagal normas, kurios buvo kažkada rastos recepte, man ten vandens buvo per daug. Aš dedu maždaug du puodelius miltų ir skysti produktai pilami stebint patį procesą. Gaunasi viena didelė pica iš tokio kiekio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*
*
Website