Oreo triufeliai

„Best friends are people you know you don’t need to talk to every single day. You don’t even need to talk to each other for weeks, but when you do, it’s like you never stopped talking.“

– Unknown

Oreo triufeliai aplieti šokoladu

 

Taip, draugų turėti yra gerai. O dar jeigu tie draugai gyvena prie jūros – išvis fantastika! 🙂 Praėjusį savaitgalį kaip tik juos ir aplankėme. Traukiniu. Ir, žinokit, su automobiliu kažin ar dar kada važiuosim 😀 Taip patogu, taip faina ir mažajai kokia atrakcija!.. Kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą trunka ~3 valandas ir 45 minutes (lygiai tiek, kiek aš važiuočiau automobiliu). Kelionės metu keleiviai vaišinami kava, arbata, sultimis ar vandeniu. Traukinyje šilta (net karšta, 26-27°C). Sėdi sau smagiai lyg tropikuose, kavutę gurkšnoji ir nereikia keturias valandas į vairą įsikibus stresuoti. Na, čia pas mane tokie pojūčiai, nes labai nemėgstu tolimų kelionių automobiliu, kai reikia pačiai vairuoti. O kadangi mūsų šeimoje vairuoju tik aš, tai ir tenka galvoti kitų alternatyvų, kaip pas mylimus draugus nuvykti.

Apie draugus pradėjau pasakoti todėl, kad šie Oreo triufeliai buvo dalis jiems skirtos kalėdinės dovanos. Tik dėl didelio mus skiriančio atstumo dovanomis apsikeičiame gerokai po švenčių. Nepergyvenkit, triufelius gaminau dieną prieš važiuojant pas draugus. Nuo Kalėdų jie nebūtų išgyvenę 😀

Tai, galiu pasakyti, sužavėjo mane jie savo skoniu, paprastumu, tuo, kad yra labai greit pagaminami ir tvirtesni už kitus nekeptus triufelius. Tad jeigu savo draugų tarpe turite Oreo mylėtojų, drąsiai galite gaminti ir dovanoti, tikrai patiks 😉

 

Skonių rumba šeimyna prie jūros (Klaipėdoje pas draugus)

Contine reading

Niujorko sūrio pyragas

Tie, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kaip esu apsėsta Niujorku 🙂 Prieš beveik penkis metus jame lankiausi ir nuo to laiko šis miestas tapo mano svajonių miestu. Ne, negyventi aš ten norėčiau, o tik turistiniais tikslais lankytis (vėl, ir vėl, ir vėl 🙂 ). Norint ten gyventi, reikia būti susitaikius su mintimi, jog visą laiką teks bėgti, skubėti, kad suspėtum su nežmonišku šio miesto ritmu. O aš tokia nesu. Aš kaip tas katinas, kuris eina kur nori, daro ką nori ir kada nori. Man geriau sau ramiai namučiuose prie puodų patrepsėti 🙂

Bet greičiausiai net naktį iš miegų prižadinta ir paklausta, kur svajoju nuvykti, aš staigiai surikčiau „Niujorkas!“ 😀 Nes ten taip gražu, taip įdomu… Visą tą laiką, kol svečiavomės ten, jaučiausi kaip filme. Dauguma praeivių iš tikrųjų galėtų būti įvairiausių filmų personažais. Vienas, žiūrėk, prie pėsčiųjų perėjos saviraiška užsiiminėja – kažkokį keistą performansą atlieka. Tada grupelė įtartinų tipelių, kurie puikiaisiai tiktų seriale „CSI Niujorkas“ filmuotis. Ir net policijos pareigūnų susirinkimas prie spurgų parduotuvėlės 🙂

 

Niujorko sūrio pyragas pagal "Skanios mintys" receptą

Contine reading

Meduolinis namelis

Oi, žinokit… Pasirodo yra nemažai reikalų su ta meduolinio namelio statyba 🙂 Net vyrui savo sakiau, kad galvoje vaizdas buvo visai kitoks, nei gavosi realybėje 🙂

Bet gavosi kaip gavosi. Kad ir kaip bebūtų, tai dar tik pirmas mano statytas namelis, o visi žino, kaip su tais pirmais blynais būna 😉

 

Meduolinis namelis šalia kalėdinės eglutės

Contine reading

Kalėdomis kvepiantys imbieriniai sausainiai

Šiandien jaučiausi taip, lyg iki Kalėdų būtų likę tik pora dienų: nuo ryto skamba mano kalėdinis grojaraštis (kuriuo dalinuosi ir su Jumis), ant stalo dega žvakės, o iš orkaitės sklinda nepakartojamas imbierinių sausainių kvapas… Sakykit Jūs ką norit, bet šis laikotarpis tikrai stebuklingas… 🙂

Be to, noriu pasigirti, kad šiais metais jau ir aš prisijungsiu prie Viktorijos (Receptų medis) organizuojamos iniciatyvos Kalėdų senelis slapukas. Kas nežino, tiems paaiškinsiu. Viktorija sutartą dieną atsitiktinai išrinks kitą dalyvę (būtinai maisto tinklaraštininkę, rašančią lietuvių kalba), kuriai turėsiu paruošti ir išsiųsti kalėdinę dovanėlę. Kai dar neturėjau savo tinklaraščio, vis paskaitinėdavau ir galvodavau, kaip turėtų būti smagu gauti kalėdinį siurprizą nuo, galbūt, tavo labai skaitomos ir mylimos tinklaraštininkės… O patikėkit, man abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek lietuviškų maisto tinklaraščių nuolat skaitau 😀

Taigi, dar šiais metais, tikiuosi, pasidalinti su Jumis savo įspūdžiais 😉

 

Imbieriniai sausainiai pagal Neringos receptą

Contine reading

Odė moliūgui

Ar Jūs kada bent pagalvojote, kokia nuostabi daržovė yra moliūgas? Kur tik jo dėsi, ten kuo puikiausiai tiks. Pradedant sriubomis, troškiniais ir baigiant įvairiausiais kepiniais ar saldžiais džemais. Tiesiog universalumo viršūnė! 🙂 Ir, kas keisčiausia, kepiniuose jis atrodo pranyksta palikdamas tik savo nuostabią oranžinę spalvą ir savo drėgmę.

Net ir atmetus visus valgymo reikalus su moliūgu taip pat yra ką veikti. Aš nekalbu apie Heloviną, kuris jau gerokai įsitvirtino mūsų krašte. Nors, tiesą sakant, dar prisimenu, kaip tėtis prieš kokius 15 metų barėsi ant manęs, kam aš tą moliūgą kankinu ir kur tą žvakę dėsiu 😀 Dabar jau, ko gero, net patys mažiausieji žino frazę „pokštas arba saldainis“ 🙂 Tačiau moliūgas gali būti ne tik šios šventės atributas. Atitinkamai dekuoruotas jis tampa puikia interjero detale ar stalo puošmena.

Jūs tik pažiūrėkit, kokius grožius galima sukurti iš Pono Moliūgo 🙂

 

Dekoracijos iš moliūgų (nuotraukos skolintos iš pinterest.com)

Contine reading