Šokoladiniai Guinness alaus keksiukai

Smarkiai vėluojantis įrašas, kuris turėjo atsirasti tik tik praėjus Velykoms 🙂 Mat šiuos gražuolius kepiau būtent tuo laikotarpiu ir dalinausi jais su artimiausiais žmonėmis. Klausit, kodėl po trijų mėnesių visgi nusprendžiau šiuo receptu pasidalinti? Ogi todėl, kad keksiukai gali būti skirti bet kuriai metų šventei, progai ar šiaip kokiams savaitgaliui. Širdis neileido palikti gulėti šių nuotraukų ir recepto, nes keksiukai gavosi labai puikūs – skanūs, drėgni ir labai labai šokoladiniai. Tie, kas ragavo, manau man pritars 🙂

Receptą su Guinness alumi buvau nusižiūrėjusi gan seniai, bet vis neprisiruošdavau pagal jį kepti. Vis svarstydavau, koks tas alaus skonis kepiniuose, jaučiasi – nesijaučia, skanu – neskanu. Tai džiaugiuosi, kad pagaliau radau tam progą ir išdrįsau pabandyti. Alus keksiukuose nesijaučia. Iš tų, kurie valgė, sulaukiau nuostabos po to, kai pasakiau, kad keksiukuose yra alaus. Ir ne šiaip sau kokie 20 ml, o visi 250 ml 🙂 Tačiau šiuo atvejju alus atlieka kitą darbą – sustiprina šokolado skonį, palieka savo kartumo (juk Guinness 🙂 ), kuris šokoladiniame kepinyje, taip sakant, labai laiku ir vietoje 🙂

Taigi, jeigu yra bijančių, galiu nuraminti, mėginkit – patiks tikrai visiems! 😉

 

Šokoladiniai Guinness keksiukai - Velykinė dovana artimiesiems

Contine reading

Namuose kepti Oreo sausainiai

People are like Oreos. The good stuff is on the inside.

– Unknown

Na, kas gi nemėgsta oreo sausainių? O įsivaizduokit, jeigu tokių sausainių galėtumėt išsikepti namuose. Kada tik norit! 🙂 Aišku, norint jų išsikepti, yra ką nuveikti, bet rezultatas, patikėkit, atperka visas pastangas 🙂

 

Namuose kepti Oreo sausainiai - puikiai tinka dovanoti

Contine reading

Oreo triufeliai

„Best friends are people you know you don’t need to talk to every single day. You don’t even need to talk to each other for weeks, but when you do, it’s like you never stopped talking.“

– Unknown

Oreo triufeliai aplieti šokoladu

 

Taip, draugų turėti yra gerai. O dar jeigu tie draugai gyvena prie jūros – išvis fantastika! 🙂 Praėjusį savaitgalį kaip tik juos ir aplankėme. Traukiniu. Ir, žinokit, su automobiliu kažin ar dar kada važiuosim 😀 Taip patogu, taip faina ir mažajai kokia atrakcija!.. Kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą trunka ~3 valandas ir 45 minutes (lygiai tiek, kiek aš važiuočiau automobiliu). Kelionės metu keleiviai vaišinami kava, arbata, sultimis ar vandeniu. Traukinyje šilta (net karšta, 26-27°C). Sėdi sau smagiai lyg tropikuose, kavutę gurkšnoji ir nereikia keturias valandas į vairą įsikibus stresuoti. Na, čia pas mane tokie pojūčiai, nes labai nemėgstu tolimų kelionių automobiliu, kai reikia pačiai vairuoti. O kadangi mūsų šeimoje vairuoju tik aš, tai ir tenka galvoti kitų alternatyvų, kaip pas mylimus draugus nuvykti.

Apie draugus pradėjau pasakoti todėl, kad šie Oreo triufeliai buvo dalis jiems skirtos kalėdinės dovanos. Tik dėl didelio mus skiriančio atstumo dovanomis apsikeičiame gerokai po švenčių. Nepergyvenkit, triufelius gaminau dieną prieš važiuojant pas draugus. Nuo Kalėdų jie nebūtų išgyvenę 😀

Tai, galiu pasakyti, sužavėjo mane jie savo skoniu, paprastumu, tuo, kad yra labai greit pagaminami ir tvirtesni už kitus nekeptus triufelius. Tad jeigu savo draugų tarpe turite Oreo mylėtojų, drąsiai galite gaminti ir dovanoti, tikrai patiks 😉

 

Skonių rumba šeimyna prie jūros (Klaipėdoje pas draugus)

Contine reading

Kalėdomis kvepiantys imbieriniai sausainiai

Šiandien jaučiausi taip, lyg iki Kalėdų būtų likę tik pora dienų: nuo ryto skamba mano kalėdinis grojaraštis (kuriuo dalinuosi ir su Jumis), ant stalo dega žvakės, o iš orkaitės sklinda nepakartojamas imbierinių sausainių kvapas… Sakykit Jūs ką norit, bet šis laikotarpis tikrai stebuklingas… 🙂

Be to, noriu pasigirti, kad šiais metais jau ir aš prisijungsiu prie Viktorijos (Receptų medis) organizuojamos iniciatyvos Kalėdų senelis slapukas. Kas nežino, tiems paaiškinsiu. Viktorija sutartą dieną atsitiktinai išrinks kitą dalyvę (būtinai maisto tinklaraštininkę, rašančią lietuvių kalba), kuriai turėsiu paruošti ir išsiųsti kalėdinę dovanėlę. Kai dar neturėjau savo tinklaraščio, vis paskaitinėdavau ir galvodavau, kaip turėtų būti smagu gauti kalėdinį siurprizą nuo, galbūt, tavo labai skaitomos ir mylimos tinklaraštininkės… O patikėkit, man abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek lietuviškų maisto tinklaraščių nuolat skaitau 😀

Taigi, dar šiais metais, tikiuosi, pasidalinti su Jumis savo įspūdžiais 😉

 

Imbieriniai sausainiai pagal Neringos receptą

Contine reading

Triufeliai iš vaikystės

Šių triufelių skonį prisimenu iš vaikystės. Mama juos dažnai kepdavo. Ir dabar, man jau suaugus, karts nuo  karto galvoje jie vis pasivaidendavo. Tačiau receptas pas mamą kažkur pasimetė ir triufeliai vis taip ir likdavo vaikystėje.

Artėjant mūsų Gabijos krikštynoms rimtai ėmiausi šių triufelių recepto paieškų. Ir, greičiausiai su aukštesnių jėgų pagalba, pavyko rasti! 🙂 Nors prieš tai visi bandymai buvo nesėkmingi.

Taigi dalinuosi puikiai pavykusių, keptų ir, mano galva, TIKRŲ triufelių receptu 😉

 

Kepti triufeliai

Contine reading