Šie maži, mieli pyragiukai-triufeliukai ant pagaliukų gimė tik mano gimtadieninio torto „Juodasis miškas“ dėka 🙂 Man kažkodėl nesigauna lygių biskvitų tortams iškepti. Jie visuomet gaunasi su dideliais „pilvais“, kuriuos vėliau nupjauti reikia. Ne išimtis buvo ir paskutinis torto gaminiminas. O tuos nupjautus pilvus ar kupras (nežinau, kaip čia gražiau pavadinus) reikia kažkur padėt, neišmesi gi. Taip ir gimė mintis dar vieną šventę namiškiams padaryti – šokoladinius cakepops’us 🙂
„Best friends are people you know you don’t need to talk to every single day. You don’t even need to talk to each other for weeks, but when you do, it’s like you never stopped talking.“
– Unknown
Taip, draugų turėti yra gerai. O dar jeigu tie draugai gyvena prie jūros – išvis fantastika! 🙂 Praėjusį savaitgalį kaip tik juos ir aplankėme. Traukiniu. Ir, žinokit, su automobiliu kažin ar dar kada važiuosim 😀 Taip patogu, taip faina ir mažajai kokia atrakcija!.. Kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą trunka ~3 valandas ir 45 minutes (lygiai tiek, kiek aš važiuočiau automobiliu). Kelionės metu keleiviai vaišinami kava, arbata, sultimis ar vandeniu. Traukinyje šilta (net karšta, 26-27°C). Sėdi sau smagiai lyg tropikuose, kavutę gurkšnoji ir nereikia keturias valandas į vairą įsikibus stresuoti. Na, čia pas mane tokie pojūčiai, nes labai nemėgstu tolimų kelionių automobiliu, kai reikia pačiai vairuoti. O kadangi mūsų šeimoje vairuoju tik aš, tai ir tenka galvoti kitų alternatyvų, kaip pas mylimus draugus nuvykti.
Apie draugus pradėjau pasakoti todėl, kad šie Oreo triufeliai buvo dalis jiems skirtos kalėdinės dovanos. Tik dėl didelio mus skiriančio atstumo dovanomis apsikeičiame gerokai po švenčių. Nepergyvenkit, triufelius gaminau dieną prieš važiuojant pas draugus. Nuo Kalėdų jie nebūtų išgyvenę 😀
Tai, galiu pasakyti, sužavėjo mane jie savo skoniu, paprastumu, tuo, kad yra labai greit pagaminami ir tvirtesni už kitus nekeptus triufelius. Tad jeigu savo draugų tarpe turite Oreo mylėtojų, drąsiai galite gaminti ir dovanoti, tikrai patiks 😉
Šių triufelių skonį prisimenu iš vaikystės. Mama juos dažnai kepdavo. Ir dabar, man jau suaugus, karts nuo karto galvoje jie vis pasivaidendavo. Tačiau receptas pas mamą kažkur pasimetė ir triufeliai vis taip ir likdavo vaikystėje.
Artėjant mūsų Gabijos krikštynoms rimtai ėmiausi šių triufelių recepto paieškų. Ir, greičiausiai su aukštesnių jėgų pagalba, pavyko rasti! 🙂 Nors prieš tai visi bandymai buvo nesėkmingi.
Taigi dalinuosi puikiai pavykusių, keptų ir, mano galva, TIKRŲ triufelių receptu 😉
„When you give someone your time, you are giving them a portion of your life that you’ll never get back. Your time is your life. That is why the greatest gift you can give someone is your time.“ Rick Warren
Jau keli metai iš eilės savo draugus ir artimuosius per šventes stengiuosi nustebinti savo pačios padarytom dovanom. Praėjusieji metai buvo ne išimtis. Savomis rankomis pagaminta dovana (atvirukas ar knygų skirtukas, numegztas šalikas ar kojinės, iškeptas sausainis ar pyragas) yra, mano manymu, pati šilčiausia dovana. Nes tam žmogui, kuriam ją dovanoji, parodai, kiek labai jis brangus tau yra. Juk visi dabar ir tesiskundžia, kaip trūksta laiko, kaip niekur nespėja. Nors aš pastaruosius metus su trupučiu gyvenu pakankamai ramiai (augindama namie dukrytę), tačiau vis tiek svajoju nuvykti kur nors piečiau, pvz. į Ispaniją, kad bent kažkiek pasiskolinti iš jų to mañana jausmo, išmokti neskubėti ir džiaugtis kiekviena akimirka. Nes juk taip bebėgant ir visas gyvenimas prabėgs!
